šluota

šlúota sf. (1) 1. MP117, SD¹81, SD152, Ch¹Luk11,25, H, R, MŽ87,294, Sut, N, I, M, LL27, L, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ surišti smulkūs virbai, šeriai ir kt. kam šluoti, šepetys: Beržinė, plunksninė, lapuota, virbinė šlúota NdŽ. Pušinė šlúota LKAI73 (Kair, Dt, Rk, Skp, Krd, Šš, Auk). Skujinė šlúota LLAI73 (Dkš, Nmj, Pun, Bd, Srj, Kč, Knv). Visas gramozdas suneštas: gurbai, šlúotos Rg. Susidaryk šlúotą Š. Ilgakote šlúota šluoja klojimą, gatvę Š. Su šlúota makaluok, šluostydamas kaminą J. Su šlúota nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais J. Sakuotė šluota (pušinė) LKGI577. Smilginė šluota MŽ135. Grobiau šlúotą, iššlaviau visus pašalius Vkš. Jaunamartė, nuvažiavus į anytos namus, užmesdavo po juostą ant krosnies, šluotos, pakabindavo ant šulinio svirties MLTEI717. Šlúotų pririši, krežių pridirbsi Ms. Mečiau šlúotą ir apšlubinau vištytę Slm. Mažum paėmus šlúotą trobą perbrauktai Lš. Pašluok gera šluota, o ne šituo ražu KlbIV88(Mlk). Sudilo šlúota – liko ražas Ktk. Išvėtytus grūdus nušliaukom su šlúota Ps. Tokią šlúotą radęs sušlaviau, sušlaviau Pb. Šlúota surinksi [grūdus], ir gerai Nmč. Langus uždarysma, ka tamsu būtų, šlúotas paimsma lapuotas, blaškai, blaškai, i išeina [musės iš trobos] Krž. Matom – ragana skrenda ant šluotos S.Nėr. Ė nykštukas tuo čėsu palindo po šluota, tai jo ir nepamatė LTR(Ds). Meirūnų šluota aslelę šlaviau, su lelijelėms gražiai išklosčiau LMD. Subatos vakarėlį mergelė dvarą šlavė žalios rūtos šakele, levandrėlių šluotele LTR(Ktv). Iš galvelių krosnis krovė, iš plaukelių šlúotas rišė (d.) Krsn. Šluokit stubą šilkų šluotoms KlvD79. Jei šunį muši su šluota, tai kiti tą šunį pjaus LTR(Pmp). Padirbs tokią tatai baidyklę, įduos šlúotas [morei] Ms. Atėjusi randa juos (namus) šluotomis ižšluotus ir ižkuoptus DP118. Šluok, sesiule, kiemelį, su žalių rūtų šluotelè (d.) Jž. Šluotelė SD¹81, Sut, I. Šluotìkė I. Gal bagota šluočìkių? Rs. Šluotáitę surišau Lkv. Piemuoj šluotáičių pririša LzŽ. | prk.: Vekseliai paskuo karietų šluotoms velkas – toks ano bagotumas Plng. ^ Agrastų daug karo kap šlúotos Rmš. Šįmet avižos kaip šlúotos Vkš. Seniau ta buvo vienos dirsės taip kaip šlúotos Mžk. Tai uodega – kai šlúota, matyt, pieninga karvė Jrb. Ilga barzda kaip ir šlúota, nuo žilumo net šerkšnuota (d.) Slm. Žilas visas, apžėlęs, akys įdubusios, antakiai kaip šluotos V.Krėv. Sudžiūvo moteris kaip tas šlúotos kotas Ps. Uogų (mėlynių) guli guli – kai šlúotos in žemės Klt. Neinsleisk šlúotos aruodan! (neišsemk iki paskutinio grūdo) Dbk. Ejo vokiečiai ir viską kai šlúota šlavė Bgs. Jos liežiuvis – kai šlúotos kotas (ilgas) Ukm. Užšaus kaip su šūdina šlúota (atžariai) End. Nuėjo šlúotų rišt po Visų šventų (nelaiku ką darė) Srd. Atsiminė kai velnias šlúotų rišt po Visų šventų Rs. Nuėjo į šokį pusnuogė ir išsidarkius kap šlúota Dkš. Ko stovit kampuose kap šlúotos, eikit dirbt Mrj. Kap šlúota – nuog ryto lig vakaro per visus kiemus Dbč. Aš pas savo motinėlę kap rūta daržely, o pas tave, bernužėli, kap šluota kampely LTR(Grv). Atsišlavė kai koki šlúota meliodijų pasiklausyt Škn. Anyta kap šluota – visur apšluoja LTR(Grv). Nauja šluota geriaus šluona VP31. Kap šluota šluoja, tep ir ražas laikosi Kbr. Apsišlavė kaip nauja šlúota Lkč. Šluotos surištos neperlauši LTsV247(An). Ne šluota kotui, o kotas šluotai LTsV318(Jz). Žinai, vaikeli, kad ir šlúotak kotas yra LKGI209(Grv). Jau šlúotos kotas až jį (girtuoklį) gražesnis Slk. Viena šluota dvi trobas šluoja (liežuvis) LTR(ŠL). Visą dieną nesu valgęs nei šlúotos lapelio Š(Kp). Slenksčių šluota būsiu, stalo trupiniais misiu – nesiskųsiu P.Cvir. Prieš vestuves ir šlúota pakačergėj šokinėja (eina apkalbos) Pn. Kad ir ant šluotos, bile važiuotas Snt, Krž, Kin. Da šlúotą ledu pavelka, da galia ženytis (juok.) Jrb. Aš pas tavę už šlúotą (pastumdėliu) nebūsiu Mrk. Toki darbinykai tik po šlúota (reikia su šluota raginti dirbti) Drsk. Iš šlúotos tokiam, ne vaišių! Pvn. Išsikraustė, nė šluotos nepaliko Ėr. Šlúotos (mušti) vėl gausi, kaip rytą gavai Sb. Jei kas gauna su šluota, tai, sako, to niekas į kūmus nekviesiąs LTR(Srj). 2. Lz, vanta: Ot ka pėrėmos pirtė[je], ka i šlúotos sutrūkinėjo Slnt. Apie Baisogalą šluota ženklina žalią vantą, o ražas – vantą be lapų rš. Su šlúota dažydavom beržiuko [margučius] – tokia šviesi žalia [spalva] išeidavo Bsg. Kap vantos – beržinės šluotos – būna, tai lapų pribrauko [margučiams dažyti] Eiš. Ima kaušą vandenio ir beržinėm šlúotom kalasi Dv. Pirty tokiąj šluotáite periasi, mušasi Btrm. Surišau pirtin šluotáitę Rod. Pirty palai padaryti, in palų šluotẽlė – ir mušk Dv. Paieškok tą šluotẽlę – bus į pirtį gera Pc. 3. NdŽ prk. (gėlių, žalumynų) didelė puokštė: Kvietkų šluotelė R343. Gelvonų ir Ukmergės apylinkėse tokia [pabaigtuvių] puokštė, daroma iš rugių varpų ir gėlių, būdavo vadinama šluota rš. Tempė rožes šlúotums Krš. Kad daržoves nenaikintų kirmėlės, reikia sodinant įkišti daržo vidury šluotą iš dilgėlių LTR(Ant). Turėjau cielą šluotą [šalpusnių] parsinešus Kdn. Šlúotą prisirinko vyšnelių Sdb. Šluotas iš jų (kiečių) riš ir kiš į palėpius, kad netrenktų [griaustinis] LMD. Nebuvo nei tų nuodų, tai surišau šlúotas iš tų kiečių, su rūgščia suvilgydavau – ir tep gaudydavom tas muses Plv. Prisiraudavo tų dilgynių šlúotas Brž. Išeina mergelė iš dilgių darželio, išsineša baltoj rankoj dilgėlių šluotelę LLDII40. ║ virtinė: Kokią šlúotą žuvų parsinešdavo – oho! Slč. 4. NdŽ, KŽ, Mrj, Klvr ant pagalio užrišta šiaudų gniūžtė, rodanti, kad draudžiama eiti, važiuoti, draudyklė, gairė: Apsikaišioję tę jie šlúotom – niekur nė išeit negali Pjv. Nepaiso nė šlúotos – eina per pievą, ir tiek Pjv. Įkišk į dobilus šlúotą, kad žmonės neitų Ig. 5. MŽ laukų matuoklė. 6. NdŽ žr. šluotelė 2. 7. KII174, KŽ prk. kometa, kometos uodega: Šlúota an dangaus rodos Krš. Muno augume buvo viena žvaigždė su šluota LTR(Trg). Žvaigzdė (Žvaigždė NdŽ) su šlúota K, KŽ. Žvaigždės su šlúota KI576. Iš pavasario šluotẽlė prie žvaigždei buvo Strn. Žvaizdėta naktis, šlúota an dangaus LKT101(Kv). 8. KŽ prk. šviesos ar ugnies ruožas: Ant raudono dangaus brūkšmiais šlúotos lik baltos JI240. Nusileido šlúota ugnies (kamuolys ugnies) an tų budinkų ir sudegino Stl. 9. šnek. negraži moteris: Toks puikus vaikis, o čystą žaltį šlúotą pasiėmė Trk. Ka visos pas mumis šlúotos – puikios nė su žiuburiu nerasi Trk. 10. šnek. pasileidėlė, ištvirkėlė: Ne kokios šlúotos – doros i gražios mergos Krš. 11. bot. kryžmažiedžių šeimos augalas, šiukšlyninė pipirnė (Lepidium neglectum): Visko prasmanom, ir šluotas kraskavojam [darydami verbas] Mrc. 12. rš bot. kartusis kietis, pelynas (Artemisia absinthium).

◊ aštrì šlúota apie piktą moterį: Mane vadina aštrià šlúota Rmš. bažnýčios (bažnìnčios) šlúota apie uolų bažnyčios lankytoją: Bažnìnčios šlúota esi, o nežinai vyskupo vardo Šts. dangaũs šlúota

1. R, MŽ, N, KŽ laumės juosta, vaivorykštė.

2. NdŽ kometa.

kaĩp pelė̃ iš po šlúotos apie tyliai išlendantį, išeinantį: Tyliai, kaip pelės iš po šluotos, jau be švilpavimo ir pravardžiavimo, išsinešino vokietukai, savo šautuvus pasiėmę Pt. kaĩp pelė̃ po šlúota NdŽ, DŽ¹ tyliai, ramiai, atsargiai (gyvena, tūno): Juk, rodėsi, tie Prapuoleniai tūno kaip pelės po šluota A.Gric.

kaĩp su šlúota greitai (lekia): Visi žmonės bažnyčion kàp su šlúota lėkė Dg.

kaĩp šlúotas pardãvęs apie neturintį ką veikti: Ot i švilpk, žmogau, kàp šlúotas pardãvęs Nč. kiẽmo šlúota LD29(Arm) kas bėgioja po kiemus, nešiodamas paskalas (ppr. apie moterį): Tai kur tu buvai, kiẽmo šlúota?! Plm. Jau mūso kiẽmo šlúota pareina Krš.

laũmės (rãganos NdŽ, KŽ, Vb, ragãnės) šlúota (šlúotos; LFIII142(Gr)) DŽ, NdŽ, KŽ; LFIII142, Brs. bot. ant medžių augantis parazitas, gausiai šakotas amalas, laumšluotė (Viscum): Į vyšnes liuobėjo būti laũmės šlúotos, vietoms teip susirišusios Prk. Ant beržo, ant alksnio suaugęs tokių šakikių keriukas – laũmės šlúota Škn. Rãganos šlúota BŽ97. Alksnių raganų šluotos BTŽ355. Aš parnešiau jum, vaikai, rãganos šlúotą Brž. Ant beržo tankios šakelės kaip ir šluotelė, tai sakydavo rãganos šlúota Svn. Laumė̃s šlúotos į beržus pakabytos Rsn. Slyvų raganų šluotos respublikoje tikriausiai yra retas reiškinys rš. Reik parnešt ragãnės šlúotą – kiaules iškapot nuo negerų akių Rz. Lipsiu į beržą pasilaužti laũmės šluotìkių Krkl.

lýgu pur̃vina šlúota per akìs ùžtepė padarė gėdą: Mums, keleiviams katalikams, lygu purvina šluota per akis užtepė, bet nė vienas neparaudome Žem.

nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įsto[ja], ano nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi Lnk. nórs ir po šlúota bet kaip gerai: Savo, kaip turi, taip gerai: namie nórs ir po šlúota Snt.

po šlúota sėdė́ti rš ramiai gyventi, tūnoti.

šlúotą (kam) paim̃ti DŽ, NdŽ išvyti: Kad aš paimsiu šluotą tam piršliui! – ėmė niršti Ignotas rš. Aš tokiam jaunikiui tai tik šlúotą paim̃čia Sb. Paim̃k šlúotą – neis daugiau Dkš. Tegul kitąkart ateina, tai aš jiem šlúotą paim̃siu Krs.

šlúotą mìndyti kampe stovėti: Vestuvėse nekviesti tik šluotą mindo KlK11,92(Aln).

[ir] šlúota (šlúotos) šokinė́ja (šóka) [kertėjè, iš kertė̃s, kampè] apie plačias apkalbas: Prieš vestuves ir šlúota kertė̃j šokinė́ja Jnš. Par vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Visada pletkų buvo, šlúotos šokinė́jo, kol merga išteka Svn. Kai vedas, sako, ir šlúotos šokinė́ja Blnk. Žanijanties i šlúota kertė̃[je] šóka Slnt. Pradėk žanyties, tai i šlúota iš kertė̃s i ta šokinė́[ja] KlvrŽ. šlúota surištà tvarka: Dabar da šluota surišta, kai numirsiu, pasileis Vb.

šlúotomis dẽbesis vaikýti dirbti nereikalingą, beprasmį darbą: Eisim šlúotom debesų̃ vaikýt Prn.

šlúotos paragáuti Plk (gauti) mušti: Oi tu seni senutėli, neik į rūtų darželėlį, kai įeisi į darželį, gausi šluotos paragaut LLDII456(Pl).

šlúotų rìšti nuvažiúoti menk. būti palaidotam: Nėra jau mūsų bočios, nuvažiãv[o] Armoniškėn šlúotų rìšt Arm.

vélnio šlúota bot.

1. Mšk amalas, laumšluotė (Viscum): Ant mūsų vyšnių vélnio šlúotos auga Ds. Vélnio šlúota berže pradėjo augt Trgn.

2. LBŽ pelkinis gailis (Ledum palustre).